things

Karališkas mūšis (Battle Royale, jap. バトル・ロワイアル Batoru rowaiaru) – kultinis japonų režisieriaus Kinji Fukasaku filmas.(2000m.)

Norintiems pasiskaityti daugiau:

Vieta ir laikas

Veiksmas vyksta Japonijos netolimoje ateityje, kuomet pastarosios ekonomika yra žlugusi. Milijonai žmonių tapo bedarbiais. Švietimo sistema
yra iš esmės sužlugusi: neturėdami vilčių ateityje gauti darbą ir kaip
protestą, moksleiviai boikotuoja pamokas, ištisos klasės palieka
mokyklas. Dalis į gatves išėjusių jaunuolių plėšikauja, ir, suprantama,
nesimokantys neturi jokios ateities net jei ekonomika ir atsitiestų,
tad nesugebėdama suvaldyti padėties ir neturėdama tam resursų, valstybė
išleidžia įstatymą, pagal kurį kiekvienais metais burtų keliu bus
išrenkama viena iš mokyklą boikotavusių klasių, jos nariai surenkami,
nuvežami į valstybės valdomą salą, iš kurios gyventojai išsikėlė. Tenai
yra vykdomas žiaurus išlikimo žaidimas – klasės mokiniams yra duodami
skirtingi ginklai atsitiktine tvarka, jie apmokomi ir kelių minučių
tarpais paleidžiami į mišką. Namo gali grįžti tik vienas – visiems
moksleiviams uždedami antkakliai, kurie sprogs, jei po trijų dienų bus
likę daugiau nei vienas žmogus. Taip siekiama mokyklų nelankančias
klases įbauginti ir sugrąžinti į švietimo įstaigas.

Veiksmas ir herojai

Filmas pasakoja apie vieną penkiolikmečių klasę, jau prieš kurį
laiką boikotavusią mokyklą. Visi 40 jos mokinių gauna pasiūlymą vykti į
nemokamą ekskursiją su „buvusia“ klase ir, kadangi dauguma yra pasiilgę
buvusių draugų, jie visi sutiko ir linksmai besišnekučiuodami kaip
kadaise važiavo autobusu. Tačiau važiuojant tuneliu buvo paleistos
dujos, nuo kurių apsvaigę pradžioje nieko neįtarę paaugliai užmigo.
Atsibudo jie tik apleistoje nenaudojamoje mokykloje, minėtoje
negyvenamoje saloje. Lydimas armijos pasirodė buvęs jų klasės
auklėtojas, kuriam tą dieną, kai klasė boikotavo mokyklą, vienas
paauglių dūrė peiliu. Jis pranešė, kad klasė buvo atrinkta pagal minėtą
įstatymą. Įsibaiminusiems moksleiviams buvo parodytas trumpas
informacinis filmukas apie dalyvavimo taisykles, taip pat pasakyta, kad
prie klasės prijungiami dar du žmonės, kurie kaip naujokai turėjo prie
jos prisijungi mokykloje, bet dėl boikoto tas taip ir neįvyko.
Moksleiviams išdalijamos kuprinės su reikmenimis ir ginklais bei jie
išleidžiami į mišką.

Siužeto perteikimas

Vėliau rodoma, kas toliau vyksta saloje, o per trumpus, bet įtaigius
atsiminimų intarpus atskleidžiami herojų charakteriai, kaip jie sutarė
ir gyveno kažkada, tais laikais, kai Japonija dar buvo taiki ir
turtinga šalis. Veikėjai labai skirtingi – yra klasės pirmūnų ir
prastai besimokiusių, klasės lyderių ir tokių, iš kurių tyčiodavosi,
populiarių merginų ir tokių, į kurias niekas nežiūrėjo, ir t.t. Matosi,
kaip praeities tarpusavio santykiai, o taip pat draugystės, meilės,
pavydas ir keršto troškimas įtakoja jų veiksmus dabar. Siužetas
perduodamas tiek per žodžius ir veikėjų dialogus, tiek per įtaigius
vaizdus. Bent sykį parodomi visi 42 moksleiviai, suteikiama šiek tiek
informacijos apie juos. Tačiau kokie 10 herojų yra pagrindiniai, jie
rodomi daugiausiai – tačiau jie atstovauja skirtingiems charakteriams
ir skirtingoms pažiūroms. Kaip ir dažniausiai būna japonų filmuose
(skirtingai nei holivudo),
nėra tiesiogiai teigiama, kur gėris, o kur blogis, leidžiama tai
nuspręsti patiems žiūrovams: taigi kaip filmas baigsis irgi neaišku iki
pat pabaigos, vyksta daug netikėtų siužeto posūkių. Pasakojama ne tik
apie moksleivius, bet ir apie viską prižiūrėti su armijos pagalba
turintį klasės auklėtoją, perteikiami jo jausmai ir veiksmai. Ganėtinai
su veiksmu kontrastuoja retkarčiais pasigirstanti klasikinė muzika. Jei
kuris nors moksleivis žūva, parašomas jo numeris, vardas, pavardė, ir
kiek moksleivių dar liko.

(Ne šeip sau įdėjau Evanescence klipą, man Amy Lee balsas yra
pasakiškai gražus, unikalus. Tai čia kaip fonas susipažįstant su
mitologinėmis būtybėmis Sirenomis.)

Sirenos (Σειρήνες) – graikų mitologinės būtybės – pusiau moterys, pusiau paukščiai. Pasak Homero „Odisėjos“, savo dainomis viliodavusios jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavę. Odisėjas,
norėdamas išgelbėti bendrakeleivius, užlipdęs jų ausis vašku, o save
liepęs pririšti prie laivo stiebo. Senovės graikai sirenas, kaip
saugotojas nuo nelaimių, dažnai vaizduodavo antkapiuose. Iš mitų apie
sirenas kilo bendrinė sąvoka sirena, reiškianti gražų balsą turinčią
gražuolę.

Filmo pavadinimas: All About Lily Chou Chou (aka Riri Shushu no
subete). Shunji Iwai (Japonija) darbas. Buvau labai suintriguota filmo
aprašymu ir komentarais. Vienas iš jų : “Foolish, stupid, weak,
insulted, crazy, mad, sick, out of control, pervert, bastard, sex and
children abuse…maybe it's a kind of cultural shock. I'm really
shocked at this stuff. “
Pagaliau parsisiunčiau ir
peržiurėjau…Mano nuomone, tai yra kažkas tokio! Tikrai nepatarčiau jo
žiūrėti niekad japonų filmo nemačiusiam arba jei tokie filmai nepatiko.
Filmas nuostabus savo struktūra, miglotumu, kasdieniškumo ir nuostabių
vaizdų priešprieša. Filmas, kurio tikrai nepamiršiu.

Ir visada turėk sparnus ,kuriais galėtum grįžti į namus.

Ir visada turėk laivus ,kuriais galėtum plaukti į jūras.

Ir visada žinok gerai, kad viskas ,kas svarbu- širdį sudėta.

Ir visada žinok gerai, svajonėje yra tai bus ir vietos.

Nupieški malūną. Pasupkim sparnus.

Ten kregždės sklando ir šoka prieš vėją.

Suka lizdus. Užuoskim duonos kvapą.

Pavaišinkim juo tuos,kurie išmokė gyventi pasakoj

laikyt rankoj plunksną.


Bet aš žinau, mūsų vaikiškos dienos baigės jau.

Ir mes liekam po vieną.

Aš žinau, mūsų pasakų mintys eina lauk.

Mums reik jas prisiminti.

Jieva - Vaikiškos dienos

Sveikinu visus abiturientus paskutinio skambučio proga.